Nesuskaičiuočiau kiek kartų vyras man yra pasakęs, kad esu "zlopametna", dar būdama mokykloj laikiau save viena iš tų, kuri ilgai laiko pyktį. Ne kartą esu girdėjusi, jog pykstame, nes tiesiog neturime ką veikti. Aš tikrai ne kartą esu patyrusi jausmą, kad kai esu įsiutusi, tiesiog negaliu nieko veikti, nieko dirbti, tik sprogstu iš vidaus ir pykstu pykstu pykstu...Tik atsiradus Augustei mano gyvenime po kurio laiko pastebėjau, kad kažkaip pradėjau daug mažiau pykti, kad jei ir sukyla emocijos, vaikiukas tai nelaukia, eini ir rūpiniesi juo, ir per tą veiklą tiesiog nėra kada pykti. Emocijos nurimsta daug greičiau...Augustei paaugus pradėjom daugiau išeidinėti susitikti su draugais ir aš, kaip anksčiau, pati to nepastebėdama, vis kaskart vėl ėmiau įkasti vyrui. Ir tik neseniai kažkaip sušvito dalykas, jog kai gyveni ir kaupi nuoskaudas, kai neatleidi, ar kai per daug galvoji apie save, tuos visus vakarykščius turtus kaupi savyje ir po to nesupranti, kodėl imi "kandžiotis", kurstyti konfliktus namuose ar svečiuose...pačius artimiausius žmones mes geriausiai pažįstame, bet susitaikyti su jų netobulumais irgi yra sunkiausia. Realiai tik neseniai suvokiau, kad tą reikia daryti kasdien! Ir manau labai įvairiai tai galima daryti. Aš kaip tikinti pastaruoju metu (kai pagaliau pavyko tai padaryti), stengiuosi neapleisti kasdieninės asmeninės maldos ir skaitydama Šv. Raštą pastebėti, kas man yra sakoma, aukoju šią dieną ir savo mylimus žmones Dievui, stengiuosi šią dieną išgyventi Meilėje, būti stipri išbandymuose šią dieną, nes pagaliau suvokiau, kad didžiausia klaida, kai bandau pasižadėti už ilgesnį laiką nei šią dieną, nes santykiai pilni iššūkių kiekvieną valandą, tai yra procesas, kurį norisi kontroliuoti, bet tam reikia nuolatinių pastangų. Kasdieninis pasižadėjimas gyventi meilėje ir atsižadėjimas pykčio, išankstinių nusistatymų ir pan., atleidimas jei pasijunti įskaudinta(s), keičia žmogaus vidų, daro jį laimingą, ir kitus taip pat.
Tad stengiuosi ir trokštu būti mylinti ir suprantanti, neprikurianti nebūtų vaizdinių/įsivaizdavimų, neprisiimti atsakomybės, kuri man nepriklauso (apie ją bandysiu kitą kartą ir pamąstyti), nes noriu būti laiminga ir noriu, kad kiti būtų laimingi, kad pasaulis būtų bent kruopelyte geresnis...ir kasdien vis iš naujo...
"Nuolat su tavimi tebūna gerumas ir ištikimybė, –
užsirišk juos sau ant kaklo,
įsirašyk savo širdies lentelėje" (Pat 3,3)
"Nuolat su tavimi tebūna gerumas ir ištikimybė, –
užsirišk juos sau ant kaklo,
įsirašyk savo širdies lentelėje" (Pat 3,3)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą