Priimti iššūkius!

Taip jau nutiko, kad mano mylimo mašiniuko techninė apžiūra pasibaigė. Apie tai sužinojome savaitgalį prieš pat išvykstant brangiausiajam į komandiruotę. Tada suvokiau, kad jis visą šį mėnesį važinės po komandiruotes, tad neturės nei kada ratų pakeisti, nei tuo labiau nuvaryti mašinos apžiūrai. Na ką, iš pradžių nuramino tai, kad galėsim su Auguste naudotis brangiausiojo mašina, bet jau po pirmos dienos važinėjimo ja, ji smagi, bet man per galinga ir jau laabai pripratus prie savo dyzeliuko mažuliuko, suvokiau, kad reik kažkaip sutvarkyti savo hyunday'juką. Iš pradžių man švietėsi tik viena mintis: prašyti draugų pagalbos, nes su Auguste nei padangų iš rūsio sunešiu, nei tuolabiau eilėj prie apžiūros prasėdėsiu, nes jai mašina nėra itin mėgstama vieta, kur ji "prirakinta" sėdi. Taip atrodė iš pradžių. Ačiū geram šeimos draugui Artūrui, kuris iš pat ryto esant šaltam ir blogam orui atvažiavo ir padėjo sunešt padangas iš rūsio ir palaikė kompaniją nuvežus mašiną į servisiuką. Jis gi daug daugiau už mane išmano apie mašinas :) o aš tik atvežusi į servisą mašiną imu kompleksuoti, nors vairuoti man labai patinka ir šiaip dėl vairavimo, nors ir būdama blondinė, kompleksų nejaučiu :D Taigi vienas didis darbas buvo įvykdytas. Bandėm su Auguste pavažiuoti iki apžiūros, bet eilė buvo tookia ilga, kad apsisukom namo. Ji užmigo, tad aš ramiai sunešiau į rūsį padangas :)Su technine apžiūra ir iš pradžių tikėjausi, kad gal kas padės, bet taip jau susiklostė, kad Augustės neturėjau kam palikti pasaugoti, o kviestis kažką, kad iki mūsų atvažiuotų ir po to dar varytų mašiną ir lauktų baisinėj eilėj yra per didelis prašymas. Nes puikiai suprantu, kad visi turi savo gyvenimus. Tad iš vakaro pasiryžau anksti atsikelt susiruošt ir važiuot. Taip ir padarėm. Su Auguste susikrapštėm per kokią valandą ir jau apie devintą ryto stovėjom ilgoje eilėje. Buvau prisidėjusi pilną kuprinę žaislų, muzikos vaikiškos ir taip visai sakyčiau neblogai vis šį tą veikėme eilėje. Eilė judėjo gana greitai. Ir Augustė buvo puikios nuotaikos, visus aplink tik kalbino. Tas mane džiugino. Dar net suspėjau merginą į tualetą nuvesti prieš pat apžiūrą. Apžiūrinėjo mašiną labai fainas dėdė. Augustė jam vis mojavo ir šypsojosi. Kadangi vaikai negali būti mašinoj, tai mes kartu išlipom ir vairą perleidom gerajam dėdei. Per 10-15minučių apžiūra buvo baigta. Aš ir Augustė vis dar linksmos ir laimingos. Ir ne tik dėlto, kad mylimas mašiniukas mūsų puikios būklės, bet ir dėl to, kad sugebėjau nugalėti save, savo moterišką silpnybę, savo įsitikinimą, kad negaliu pati pasirūpinti mašina. Išvažiavau iš Tuvlitos nugalėtoja! Ir suvokiau, kad gera gyvenimą priimti kaip iššūkį, o ne kaip problemą :) Gera dabar važinėti savo mylima mašina :)